KAUNO ŠV.ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIOJE PAMINĖTAS DIEVO TARNAITĖS ELENOS SPIRGEVIČIŪTĖS GIMIMO ŠIMTMETIS

Šių metų gruodžio 22 dieną, ketvirtąjį Advento sekmadienį, Kauno šv. Antano Paduviečio bažnyčioje iškilmingai paminėtas iš šios parapijos kilusios Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės gimimo šimtmetis. Elena Spirgevičiūtė gimė 1924  metų gruodžio 22  dieną Kaune, tarnautojų Stasio ir Elenos Spirgevičių šeimoje. Kilnios dvasios mergina kartu su savo teta Stase Žukaite tragiškai žuvo gindama skaistybę 1944  metų sausio 4  dieną. Šiuo metu Kauno arkivyskupijoje yra pradėta ir tęsiama jos beatifikacijos byla, 2021  metais palaikai perlaidoti šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje. Minint E. Spirgevičiūtės gimimo šimtmetį, šioje bažnyčioje iškilmingas padėkos Šv. Mišias aukojo Jo Ekscelensija Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas, koncelebravo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos vicepostulatorius kun.dr. Nerijus Pipiras, patarnavo diakonas Darius Venčkauskas. Sakydamas homiliją, vyskupas S. Bužauskas dalijosi mintimis apie tai, ką reiškia laimingai įtikėti. Pasak vyskupo, tam reikia klusnumo Dievui ir tyros sąžinės. Dievo tarnaitė Elena Spirgevičiūtė buvo nuoširdžiai tikinti, praktikavo dažną išpažintį, stengėsi, kad sąžinė būtų be dėmės, net ir gyvendama paprastą, kupiną pavojų ir netyrumo, nes buvo tarpukario – karo metai, gyvenimą, Elena stengėsi praktikuoti tikėjimą, dorybes, troško kasdien priimti Šv. Komuniją, meldėsi ne vien tik už save, bet ir  už savo artimuosius, stengėsi, kad sąžinė būtų tyra. Pasak vyskupo, Elena nėjo į kompromisus su blogiu,  o juk galėjo atsiduoti aistrai ir galbūt, kaip buvo žadama, likti gyva. Tačiau ji pasirinko kitaip. Ir tas pasirinkimas yra herojiškas. Šiandien daug kas galbūt pasirenka kitą, tuomkart lengvesnį kelią, tačiau tuomet sąžinė tampa teisėju. Elenos Spirgevičiūtės pavyzdys primena, kad dorybėmis grįstas gyvenimas nėra vien tik graži teorija, o Viešpats atskleidžia savo planus net ir per paprastą, vos keliolika metų tetrunkančią, kasdienybę, nuolatinius ieškojimus, atradimus ir pasiryžimus. Baigdamas homiliją, vyskupas dėkojo visiems susirinkusiems, parapijos rėmėjams, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie Elenos Spirgevičiūtės gimtosios parapijos bažnyčios išlaikymo bei remonto. Šv. Mišių pabaigoje buvo palaimintas naujas,  dailininko Vaido Šukio šiai sukakčiai pagal brolio Česlovo Spirgevičiaus asmeniniame archyve buvusią nuotrauką, nutapytas Elenos Spirgevičiūtės portretas. Pasibaigus Šv. Mišioms gausiai susirinkę tikintieji stabtelėjo bažnyčios šventoriuje trumpai maldai prie Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės kapo. Melsta beatifikacijos malonės. Kun. dr. N. Pipiras, dėkodamas visiems susirinkusiems, kvietė dažniau sustoti prie Dievo tarnaitės kapo, melsti jos užtarimu reikalingų malonių. Vėliau bendrauta parapijos namuose prie arbatos puodelio. Iškilmingas Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, sudarydamas galimybę žinią apie šią Dievo tarnaitę išgirsti gausiam klausytojų ratui.