TUSKULĖNŲ RIMTIES PARKO MEMORIALE PAMINĖTOS DIEVO TARNAITĖS ADELĖS DIRSYTĖS KANKINYSTĖS 70 – OSIOS METINĖS.
2025 metų kovo 27 dieną Vilniuje, Tskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės mirties 70 – osios metinės. Adelė Dirsytė tikėjimą ir viltį kankinyste paliudijo 1955 metų rugsėjo 26 dieną. Iki mūsų dienų išliko tik josios malda ir viltis, kadangi kankinės kapas nežinomas.
Renginį malda pradėjo Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Saulius Bužauskas. Vėliau gausiai susirinkusiems dalyviams buvo rodomas Juozo Matonio ir Vytauto Damaševičiaus dar 2011 metais sukurtas dokumentinis filmas apie Adelę iš ciklo „Lagerių moterys“. Kun. dr. Nerijus Pipiras savo žodyje kalbėjo apie lietuves Dievo tarnaites, kurioms šiuo metu yra pradėtos beatifikacijos bylos. Atliepdamas į popiežiaus Pranciškaus kvietimą šiuos jubiliejinius metus dedikuoti vilčiai, kun. Nerijus kalbėjo apie Dievo tarnaites kaip vilties žmones. Pasak kunigo, per kiekvieną iš jų skirtingai sužiba viltis, kurią pamatyti šiandien – kiekvieno mūsų uždavinys. Tarsi pratęsdama kunigo mintis, ses. Leonora Kasiulytė DP pristatė Dievo tarnaitę Mariją Rusteikaitę – Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos steigėją, žydų gelbėtoją. Lietuvos Gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Violeta Jasinskienė kalbėjo apie moteris lageriuose, atskleisdama negailestingą tiesą apie atšiaurias gyvenimo sąlygas.
Vėliau memorialo teritorijoje esančiame kolumbariume buvo aukojamos Šv. Mišios. Jų šventimui vadovavo Kauno arkivyskupo augziliaras vysk. Saulius Bužauskas, koncelebravo kun. dr. Nerijus Pipiras, giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas Povilo Vanžodžio. Tradiciškai Šv. Mišių pradžioje buvo perskaityti vardai žmonių, šioje vietoje nukankintų ir užkastų 1944 – 1947 metais (skaityti vardai žmonių, nukankintų kiekvienų metų sausio – kovo mėnesiais). Sakydamas homiliją, vysk. S. Bužauskas akcentavo gyvenimo su Kristumi svarbą. Paasak vyskupo, tas, kuris išlieka su Kristumi net ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis – nieko nepraranda, nes “surenka, bet ne išbarsto”. Kankinių liudijimas yra ypatingai svarbus mums, išgyvenantiems gavėnią ir einantiems vilties keliu.
Minėjime dalyvavo Adelės Dirsytės artimieji, atnešę parodyti susirinkusiems A. Dirsytės dėvėtus tautinius rūbus, Lietuvos politinių kalinių bendrijos „Kolyma“ nariai.
Tokie nukankintųjų minėjimai, paminint išskirtines asmenybes Tuskulėnų rimties parko memoriale organizuojami kiekvieną metų ketvirtį.
