Šimtametėje Šėtos gimnazijoje – Adelės Dirsytės kabinetas
Šėtos gimnazija rengiasi paminėti savo šimtmečio jubiliejų. Vienas iš daugybės darbų, skirtų Šėtos gimnazijos šimtmečio įprasminimui, yra Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kabineto steigimas.
Priminsime: kas ji?
Adelė Dirsytė gimė ir užaugo netoli Aukštųjų Kaplių esančiame Pramislavos arba Dirsynės vienkiemyje. Ūkininkų šeimoje ji buvo jauniausia iš 6 vaikų. Tėvai ją, kaip ir dar 3 vaikus, leido į mokslus. Pradžios mokyklą baigė Aukštuosiuose Kapliuose, o progimnaziją- Šėtoje. Šėtos progimnazijoje ji mokėsi 1919-1925 metais, o tai reiškia, kad ji buvo tarp pirmųjų Šėtoje įsteigtos progimnazijos mokinių.
Vėliau baigusi Kėdainių gimnaziją, ji studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, tapo mokytoja. Buvo aktyvi ateitininkų organizacijos narė, dirbo su jaunimu, skaitė paskaitas daugiausia religinio, tautinio, patriotinio auklėjimo klausimais. Savo darbo jaunimo organizacijoje nenutraukė ir okupacijų metais.
1946 metų kovo 6 d. ji sovietų valdžios buvo suimta, ilgai tardyta, kankinta, kol buvo paskelbtas nuosprendis: 10 metų lagerio ir 5 metai tremties. Tai buvo sovietinės sistemos skiriama populiariausia bausmė: ji nulėmė Adelės Dirsytės žūtį. Prasidėjo jos odisėja po lagerius: Vorkuta, Taišetas, Ozerlagas, Ui, Berlagas, Kolyma, Magadanas, Chabarovskas. Lageriuose išryškėjo jos charakterio esminės savybės: pasišventimas Tėvynei, Dievui, artimui. Ji būrė kalines šviesesniam dvasiniam gyvenimui, savišvietai. Kartu su likimo bendrakeleivėmis ji rašė maldas ant beržo tošies, ant cemento maišų. Tos maldos buvo jų sielos skausmo ir begalinio Tėvynės ilgesio išraiška. Maldos buvo perrašinėjamos, plito lageriuose. Maldų knygelė “Marija, gelbėki mus” stebuklingu būdu pateko į JAV ir buvo išleista anglų ir lietuvių kalbomis. Maldų paprastumas, gilus dvasingumas, subtiliai išreikšta kančia ir meilė Dievui patraukė dėmesį. Knygelė išleista 14 kalbų milijoniniu tiražu. Ši knygelė yra Adelės Diesytės sielos tvirtumo liudijimas, lietuvių Sibiro kankinių skausmo išraiška.
Adelė mirė 1955 metais nukankinta Chabarovsko lageryje. Ji ilsisi lagerio kankinių bendrame kape.
1999 m. Adelė Dirsytė po mirties apdovanota Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu prezidento V. Adamkaus dekretu.
2000 m. rugsėjo 24 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiomis, vadovaujamomis Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičius SJ, pradėtas Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas. Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė pradėjo kelią į Palaimintąsias.
Adelės Dirsytės atminimo įamžinimu rūpinamasi ir jos gimtinėje.
2018 metais rugpjūčio mėnesį Adelės gimtinėje Parmislavoje Kauno arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo rūpesčiu pastatytas tautodailininko skulptoriaus Adolfo Teresiaus koplystulpis. Koplytsulpio pašventinimo iškilmes numatyta surengti 2019 metų pavasarį, kai minėsime Adelės Dirsytės 110-ąsias gimimo metines.
Švenčiant Šėtos gimnazijos įkūrimo šimtmečio jubiliejų, gimnazijos tikybos kabinetas bus pavadintas Adelės Dirsytės vardu.
Adelė Dirsytė – Šėtos progimnazijos auklėtinė, Lietuvos patriotė, Sibiro lagerių kankinė, maldų kūrėja, jaunimo dvasinio ugdymo puoselėtoja, bus įamžinta ir savo gimtinėje, ir savo mokykloje.
Antanida Likšienė,
Šėtos gimnazija
